Mąʼii Deeshgiizhnii

"Wikiibíídiiya" bitsʼą́ą́dę́ę́ʼ
Kiisʼáanii Mąʼii Deeshgiizhnii biseal.
Kiisʼáanii Mąʼiiʼ deeshgizhnii daalyéʼígíí éí Yootó Hahoodzojiʼ kéhatʼį́.

Mąʼii Deeshgiizhnii dinéʼiʼ éí Kiisʼáanii átʼé áádóó Bitsįʼ yishtłizhii daʼnilį́į́h ałdóʼ. Yootó Hahoodzoji kédaʼhatʼį́ áádóó bikin éí 35°36′38″ NHK dóó 106°43′39″ EʼE-di siniil. Mąʼii Deeshgiizhnii dinéʼiʼ bikin shijááʼígíí éí Mąʼii Deeshgiizh wolyé Naabeehó bizaadjí áádóó tʼáá Mąʼii Deeshgiizhnii bizaadjí éí Walatowa daʼhałni [1] (Saad Waltowa éí "kwéʼiʼ"jiʼ nį́į́hgo oolyé; bilagáana bizaadjí éí this is the placeji nį́į́hgo oolyé). Áádóó Naakaii bizaadjí Mąʼii Deeshgiizhnii dinéʼiʼ éí Jemez wolyé, díí saad éí tʼáá Mąʼii Deeshgiizhnii dinéʼiʼ bizaad bitsʼą́ą́dę́ę́ʼ "Hemes". Díí saad Hemes éí "diné"ji nį́į́hgo oolyé (Naakáí Łibáʼí Hastiin Francisco Vásquez de Coronado biCaptain Francisco de Barrionuevo wolyéego akǫʼ yiiláad áádóó ákwii tʼéigo azhí naaltsoos bikáá aalyá 1540–1542 biyihah yę́ędą́ą́ʼ).

Mąʼii Deeshgiizhnii dinéʼiʼ bizaad[łahgo áshłééh | łahgo áshłééh]

Mąʼii Deeshgiizhnii dinéʼiʼ bizaad éí Kiowa-Tanoan languagesji atah yiisdzo, áádóó dį́į́go ałtsádzo. Díí łaʼ yiisdzoígíí éí Jemez (Éí doodaiiʼ éí, Towa wolyé). Dííshjį́go 1,300 anééhlą́ą́ tʼéiyá bílaʼashdlaʼí Mąʼii Deeshgiizhnii bizaadjí yádaałtí. Áádóó Mąʼii Deeshgiizhnii bizaad doo bikʼéʼalchíʼgo beeʼhazʼą́ą́h; baʼhóchį́goʼ bá nitsá hakéés (Łaʼ Naabeehó ákwii tʼéigo daʼyoodlą́ą́h, Naabééhó bizaad doo bikʼéʼdoolchíłdaʼ dáánį́ʼgo yéí háadaʼdzí.)

Mąʼii Deeshgiizhnii dinéʼiʼ biWááshindoon[łahgo áshłééh | łahgo áshłééh]

Kin Mąʼii Deeshgiizh wolyéígíí éí tʼáá Mąʼii Deeshgiizhnii dinéʼiʼ biWááshindoondę́ę́ʼ bikʼíʼ daʼdéízį́į́h áádóó yiiyoołwoł. Naaná tʼáá akwéíʼiʼ bee hazʼáanii aalį́. Mąʼii Deeshgiizhnii biWááshindoon éí bibéésh bąąh dah siʼání hólǫ́ áádóó naakigo bi Lt. Governor hólǫ́ (Łaʼ Lt. Governor éí tʼáá akwéíʼiʼ kin Mąʼii Deeshgiizhgi yaʼahólyą́, áádóó łaʼ éí kin Pecos/Village of Pecos/Pueblo of Pecos wolyéígíí yaʼahólyą́). Áádóó Mąʼii Deeshgiizh bisiláo ałdóʼ akwéíʼiʼłá hólǫ́.

Áádóó éí tʼáá Mąʼii Deeshgiizhnii kʼéhjiʼ adooléʼeʼ bahwįįntʼį́ʼgoʼ éí tʼáá ałkʼiʼdą́ą́ Mąʼii Deeshgiizhnii kʼéhgo biNaatʼáanii daʼnidiin bį́į́hígíí kʼéhgoʼ adaʼałį́. Díí éí nidaʼhaałíʼhigiʼ yáʼdahnáʼhaztʼą́ʼígíí hólǫ́ áádóó éí Naatʼáaniijiʼ yáʼdah nidiinbį́į́hígíí hólǫ́, áádóó Naabaahiijiʼ yáʼdah sidahígíí áádóó bikéí góneʼ daʼsidahígíí hólǫ́. Díí éí ákwii tʼéigo Mąʼii Deeshgiizhnii dinéʼiʼ biłhózʼą́ą́h.

Dííshjį́go éí Mąʼii Deeshgiizhnii dinéʼiʼ bikéyah 88,860 acre aniiłtsó.

2,856 anééhlą́ bílaʼashdlaʼí kédaʼhatʼį́ (2000 biyihah yę́ędą́ą́ʼ bílaʼashdlaʼí daʼtá).

Nitʼąąʼ naʼhané[łahgo áshłééh | łahgo áshłééh]

Mąʼii Deeshgiizhnii dinéʼiʼ baʼhané éí "Hua-na-tota" hoolyé dooʼyiikai, áádóó éí kʼad kéhótʼį́ʼígíí nidaʼhazná (Dííshjį́ʼgo éí akwéíʼiʼ Cañón de San Diego Region daʼhałní). 1541 biyihah yę́ędą́ą́ʼ éí Naakáí Łibáʼí Yootó Hahoodzojiʼ chʼé kai; íidą́ą́ Mąʼii Deeshgiizhnii dinéʼiʼ bikin nitságo siniilgo áádóó bílaʼashdlaʼí kédaʼhatʼį́ʼígíí ałdóʼ tʼoh ahwiiyóogoʼ daʼbighan. Mąʼii Deeshgiizhnii dinéʼiʼ bikin adéíłinígíí éí binaaʼgo tsé nitéélgo binidas tłin, áádóó ákwiidaʼ tsin sitʼą́ʼ anzáádi kin ałtsąąʼ siniilgo adaalyá. Áádóó kinígíí éí dį́įʼgo ałkʼí daʼnaazniilgoʼ adaalyá, łahgo kin 3,000 naʼhastʼąąʼgoʼ siniilgoʼ hadeilį́į́.

Díí łaʼ kin naaznilígíí éí tsʼáá adaałtsiisí, dííʼígíí éí nidaʼazhééhgoʼ chʼooʼį́ áádóó łaʼ daʼakʼéhdiʼ nidaʼanishgo ałdóʼ chʼooʼdaʼį́. Naaná łaʼ éí Mąʼii Deeshgiizhnii daʼbikin yéigo daʼnitságoʼ naazniil. Díí éí tʼááni nahah biyíʼ daʼhooghan. Áádóó íidą́ą́ ałdóʼ Mąʼii Deeshgiizhnii yooʼnidaabágo beeʼbeeʼdahódiilzin; éí biniiná łaʼdę́ę́ Kiisʼáanii nidaʼbókíʼgo akáʼanajááh nitʼę́ę́h, saad hólǫ́ǫgo éí doodaiiʼ éí anaaʼ hólǫ́ǫgo.

1541 biyihah yę́ędą́ą́ʼ Naakáí Łibáʼí Mąʼii Deeshgiizhnii yéeyiikai; díí Naakáí Łibáʼí Tsootsʼidgo Kin óola beeʼaalyáʼígíí hadéínitáá (Naakáí bizaadjí éí Cibola wolyé) yiiniiyé táádináʼ. Hastiin Francisco Vásquez de Coronado wolyégo táádiʼéézh, tʼáádoo kin óola beeʼaalyáʼígíí yiikʼéʼkaidaʼ (tʼó yoochʼį́į́d atʼélá hanį́į́hgoʼ Naakaii Bikéyahgo anáʼooldéí). Dį́į́zdiin nahai doołá Naakáí Yootó Hahoodzogi naagháágoʼ; tʼáá doo 1581 biyihah yę́ędą́ą́ʼ Naakáí Hastiin Rodríguez dóó Naakáí Hastiin Chamuscado wolyéego táá naadiʼéézh. Áádóó 1583 biyihah yę́ędą́ą́ʼ éí Naakáí Łibáʼí Hastiin Antonio de Espejo wolyéego táádiʼéézh áádóó éí Naakaii Bikéyahgo anáʼooldé. 1598 biyihah yę́ędą́ą́ʼ éí Naakáí Łibáʼí nidaʼhánééh yiiniyéʼ niiná. Díí éí Naakáí łibáʼiʼ Hastiin Juan de Oñate aníʼéézh; naaná Ééʼ neishoodii ałdółá bikéí nidaʼhaaskáí. Hastiin ééʼnéíshoodí Alonzo de Lugo wolyéego Mąʼii Deeshgiizhnii yiitáájiʼ iiyá, áádóó éí Mąʼii Deeshgiizhgi churchłá adaʼyiilá. Díí áłtsé ákwii tʼéigo Diyin God bikin aalyá, Naakáí bizaadjí éí Jemez Pueblo of Guisewa wolyé (Dííshjį́ʼgo éí Jemez State Monument wolyé).

Naakáí Łibáʼí nidaʼhazná yę́ędą́ą́ʼ 30,000 anéílą́ Mąʼii Deeshgiizhgi bílaʼashdlaʼí kédaʼhótʼį́, ákwii tʼéigo naaltsoos bikáaʼgi bikʼéʼaschʼį́. Áádóó kwiishdę́ę́ nahwii déíshzhiizh doo éí Mąʼii Deeshgiizhnii dinéʼiʼ anéílą́ʼígíí yaʼaadi néísʼą́ą́hdi. Díí éí Tahoniigááh dóó Łóódtsoh daʼbighąąʼ. Naaná anaaʼ nidaʼhádlééhgo ałdóʼ Mąʼii Deeshgiizhnii bidinéʼiʼ nidaʼbidis tseedi.

Mąʼiiʼ Deeshgizhnii biłeetsʼaaʼ, B. Tosa ayiilá.

80 nahah Mąʼii Deeshgiizhnii dóó Naakáí ałchʼį́ saad nidaʼhołʼééhgo áádóó Naakáí Łibáʼí chʼin daʼbidinl káígo, díí saad nidaʼhódleehígíí éí Naakáí Łibáʼí Ééʼ neishoodiiji iidookáígoʼ aadjiʼ oodláanii daʼnółiin dooleełdaʼ nį́į́hgo yéí nidas tʼéí. Áádóó díí Kiisʼáanii kʼéhgo adooleʼé baʼnidaʼkáíʼígíí éí doo ákwii tʼéi da, Diyin doo ákwii tʼéigo néínládaʼ. Daʼnį́į́hgo biniiná saad nidaʼhódlééh. Łáhdiʼ Naakáí Łibáʼí, tʼaa naʼniléʼdiʼ dóó tʼaa háchįʼ bił táágo Mąʼii Deeshgiizhnii dinéʼiʼ adooleʼé yaanákáíʼígíí nį́ʼ andaʼyiilį́į́h. Díí saad hólónígíí biniiná ákwiishį́į́h Mąʼii Deeshgiizhnii diné łaʼ nidastseed. Áádóó tʼaa saad hólǫ́ǫgo 1680 biyihah yę́ędą́ą́ʼ Kiisʼáanii Naakáí yikʼéʼ daʼdéísdlį́į́hgo baʼchʼi daazhjéé Yootó Hahoodzodę́ę́ʼ (Tʼáá ałtsó Kiisʼáanii dinéʼiʼ ałhiikáígo akʼé daʼdéísdlį́į́h).

1688 biyihah yę́ędą́ą́ʼ éí Naakáí Łibáʼí Hastiin General Pedro Reneros de Posada wolyéego Yootó Hahoodzojiʼ naʼniiʼéézh, díí éí Naakaii Bikéyahdę́ę́ʼ biké naakai. Áádóó díí Hastiin Pedro Reneros de Posada wolyéígíí éí Naatʼáanii adiilá, Yootó Hahoodzoʼígíí. Kiisʼáanii bikin Kin Noodǫ́ǫ́z/Kin Łigaii dóó Tłʼógí wolyéígíí Naakáí Łibáʼí áłtsé kin déísná áádóó díí kin binidasdlį́į́h. 1692 biyihahgo éí kin Yootó wolyéígíí Naakáí Łibáʼí binidasdlį́į́h. Áádóó dį́į́ nahahgo éí Kiisʼáanii bikin Mąʼii Deeshgiizh wolyéígíí Naakáí Łibáʼí binidasdlį́į́h. Áádóó éí Naakáí Łibáʼí biʼooʼdláʼ bikʼéhgo oodaałgo tʼéiyá nidéízlá, áádóó Wááshindoon yiilwoołígíí ałdóʼ dictatorship nilį́į́hgo adaʼyiilá.

Áádóó Mąʼii Deeshgiizhnii dinéʼiʼ ałgháá niilkáád, díí éí tʼááłáʼígíí niilkáád, áádóó éí dishjį́ʼgo tʼáádi akwéíʼiʼ daʼbighan.

1838 biyihah yę́ędą́ą́ʼ Mąʼii Deeshgiizhnii kʼéhgoʼ adaʼałį́į́hígíí ałʼą́ą́h aadza, díí éí Kiisʼáanii Towají yaʼdaałtíʼígíí Mąʼii Deeshgiizhnii yaʼniiná. Díí Kiisʼáanii nidaʼhaznáʼígíí éí bikin Pecos hoolyéʼdę́ę́go nidaʼhazná. Aadę́ę́ʼ Naakáí dóó Naałání bikʼé daʼadiiná. Mąʼii Deeshgiizhjį́ nidaʼhaznágoʼ Mąʼii Deeshgiizhnii dinéʼiʼ biłdaʼahéégoʼ Kiisʼáanii baʼnidaʼhazná (Mąʼii Deeshgiizhnii dóó Kiisʼáanii Pecosdę́ę́ʼ nidaʼhaznáʼígíí éí tʼaałá bizaad yéiyáʼ daałtiʼ, díí éí tʼaałá Towají yaʼdaałtí). 1936 biyihah yę́ędą́ą́ʼ Wááshindoondi bee hazʼáanii ádeiłʼíní naaltsoos hadéídiilá, díí éí Mąʼii Deeshgiizhnii dóó Kiisʼáanii Pecosdę́ę́ʼígíí tʼaałá nilį́į́hgo aalyá. Diishjį́go Kiisʼáanii Pecosdę́ę́ʼ nidaʼhaznáʼígíí tʼaadiʼ akwéíʼé Mąʼii Deeshgiizhgi daʼbighan.

Mąʼii Deeshgiizhnii ashtłish asaa adéíłį́į́hígíí[łahgo áshłééh | łahgo áshłééh]

Mąʼii Deeshgiizhnii dinéʼiʼ éí ashtłish asaa adéíłį́į́hígíí beeʼbeedaʼhódilzin, díí éí Nahasdzáán bikáágo ákwii tʼéí átʼéego beeʼbeedaʼhódilzin. Ashtłish asaa ákwiishį́į́h ałą́ą́h adaʼniłtsógo adéíłį́, áádóó ałą́ą́h adaʼnólin. Akǫndiʼ Mąʼii Deeshgiizhnii ashtłish asaa adéíłį́į́hígíí éí asaaígíí ashtłish łizhiní dóó dalchíʼígíí beeʼadalyá (black-on-red dóó black/red on tangoʼ adéíłį́). Naaná tʼaa dooleʼé ałą́ą́h nikʼi nidaʼashchʼą́ą́ʼgo adéíłį́.


Béésh Łichíʼii biyiʼdóó ił Nahazʼą́ baa Haneʼ


bitsʼą́ą́dóó ééhózinii

  1. ^ The Pueblo of Jemez". Department of Resource Protection. 2008-04-14. https://archive.is/20070929091215/http://www.jemezpueblo-drp.org/POJ.htm. Woozhchʼiid 26, 2011.